tolti

tõlti, -sta (-a), -o intr. Š, RŽ, DŽ, NdŽ, KŽ, tólti, -sta (tõlna), -o DūnŽ; Rtr 1. DŽ eiti tolyn, tolintis: Gyventojai tolo dabar nuo to kalno kaip nuo baisiausios ligos ir maro J.Bil. Sekė akimis tõlstantį vežimą NdŽ. Kai artinasi žmonės, gaigalai praneša artėjantį pavojų, ir antys nuo pakraščių tolsta į gilumas sp. Važiuojant gilyn į kalnus ir tolstant nuo jūros, miškai kalnuose ėmė retėti Šlč. Stovėjau vidury kelio ir žvilgsniu lydėjau tolstantį savo draugą V.Bub. Tuo tarpu audra vis tolsta ir tolsta J.Mik. Taškas tolsta begalybėn Z.Žem. ║ tolinantis silpnėti išduodamam garsui: Senavaičio balsas tolsta, nuplaukia kažkur – pasikeitęs, svetimas V.Bub.Tai lyg jie (žodžiai) tola tola nuo manęs ir va tuojau visai išnyks I.Šein. 2. tolintis į praeitį ar ateitį (laiko atžvilgiu): Kuo labiau tolsta nuo mūsų literatūros kūrinys, tuo didesnės vertės įgyja jis kaip tikrovės liudininkas J.Marcin. Juo tolsime į ateitį, juo įdomesnės ir brangesnės liks tėvų pėdos nelengvuose keliuose į dabartį sp. 3. DŽ¹ prk. keisti pažiūras, interesus, darytis abejingam, svetimėti, atitrūkti: Tolte nutolaĩ tu nuo savo giminės J. Tólau, tólau i nūtolau nū numų DūnŽ. Kažkas pasikėsino į mūsų santykius, kažkieno pirštai nutraukė tuos nematomus siūlelius, kurie mus du rišo į vieną, ir mes pamažu tolstame V.Bub. Tik savo manymais ir savo protu jūs tolstate nuo manęs Vd. ║ darytis nepanašiam kuo, neatitinkančiam ko: Šiaurinėje istorinių rytų baltų ploto dalyje kalba ėmė greičiau kisti ir tolti nuo pirmykščio prototipo rš. Tolesnė kūrinio eiga nuo tos linijos tolsta, pereinama į pasakojimą ir perpasakojimą LKXIX55. \ tolti; atitolti; nutolti; patolti